Vieni kalba, kiti plepa…

Šiandien sulaukiau el. laiško iš žmogaus, su prašymu atsiųsti savo viešąją kalbą, kurią buvau pasiruošęs atsiskaitymui 12-oje klasėje. Kadangi, persikėliau į kitą blogą, postas senajame bloge yra nebepasiekiamas, tad perkeliu jį čia, tikiuosi kam nors jis bus naudingas:

Mano pasirinkta tema buvo – kalba, o potemė, kaip jau iš įrašo pavadinimo galėjote suprasti – „Vieni kalba, kiti plepa“.

Kalba žmogui yra vienas didžiausių jo turtų. Ji mums leidžia komunikuoti, dalintis mintimis, patirtimi, išreikšti savo jausmus. Vargu, ar kuris nors iš jūsų gali įsivaizduoti gyvenimą be kalbos. Kalba visi kas tik gali, tik, deja, ne visų kalbą galima vadinti kalbėjimu. Iš tiesų, tai didžioji dalis žmonių yra linkusi į plepėjimą t.y. pilstymą iš tuščio į kiaurą, kas, deja, nėra geros kalbos pavyzdys.

Žmones, kurie gerbia žodį ir galvoja apie tai, ką jie kalba, galima vadinti kalbančiais. Migelis Servantesas yra pasakęs: „Kalbėti nemąstant, tas pats, kas šaudyti nesitaikant.“ Šioje jo pasakytoje frazėje yra labai daug tiesos. Šaudydamas nesitaikęs gali pataikyti ne į taikinį, bet į savo draugą, kaip ir kalbėdamas negalvodamas gali jį įžeisti. Žodį reikia branginti ir tausoti, negalima jo mėtyti kur papuola, ne veltui yra toks posakis: „Žodis ne žvirblis – išskrido nesugausi.“ Žmogus kalbėdamas turi žinoti ką jis nori savo kalba pasakyti, jo kalba turi turėti kokią nors prasmę, išreiškiama nuomonė turi būti objektyvi ir pagrįsta. Tai, jog gebėti tinkamai kalbėti yra iš tiesų svarbu liudija ir literatūra, kurios funkcija, kaip žinia, yra mus mokyti, rodyti mums teisingą gyvenimo kelią. Rašytojai literatūroje linkę vaizduoti protingai, mąsliai kalbančius personažus, kurie prieš ką nors sakydami pasveria kiekvieną savo žodį, kaip, pavyzdžiui, Vinco Krėvės „Skirgailoje“ išminčius Skurdulis. Taigi, kalba yra įrankis, be kurio vargiai galėtume išsiversti kasdieniniame mūsų gyvenime. Tinkamai naudojama, ji mums padeda atsiskleisti, išsakyti savo nuomonę bei vertinti.

Kaip bebūtų gaila, tačiau dauguma kalbą naudoja ne kaip įrankį, bet kaip žaisliuką, su kuriuo galima daryti ką tik nori. Šiuolaikinė visuomenė linkusi plepėti apie tokius nereikšmingus dalykus kaip pop žvaigždžių asmeniniai gyvenimai, aptarinėti jų išvaizdą, aprangą ir pan. Tai tėra maža dalelė to, apie ką kasdien yra plepama. Aš jokiu būdu kategoriškai nepasisakau prieš plepėjimą. Esėjistas Donaldas Kajokas yra rašęs: „Susilaikyk nuo daug ko, tačiau neperženk saiko ribos“. Plepėjimas tikrai nėra gerai ir derėtų vengti, tačiau tikrai nemanau, jog reikėtų jo kategoriškai atsisakyti. Plepėjimas gali turėti ir teigiamų atspalvių – jis leidžia atsipalaiduoti, pralinksmėti. Gaila, bet toli gražu ne visiems plepėjimas tėra atsipalaidavimo būdas, tokie žmonės jau net nepastebi ką ir kaip jie kaba. Iš dalies, dėl tokios susiklosčiusios situacijos galima kaltinti televiziją, radiją, spaudą bei kitus informacijos šaltinius, kurie yra perpildyti visokiausių skandalų, intrigų, netikrų, išgalvotų istorijų, kurios ir provokuoja žmones plepėti. Tai išties baugina, manau turėtų būti kuriama daugiau šviečiamojo pobūdžio laidų, kurios užuot bukinusios, šviestų bei ugdytų žmones, kaip pavyzdį galiu paminėti Algimanto Čekuolio, žmogaus mokančio net 8 kalbas ir gebančio jomis tinkamai naudotis, vedamą laidą: „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. Galbūt žiūrėdami tokias laidas žmonės pradėtų galvoti ką jie kalba, kaip jie kalba ir kodėl jie taip kalba, tačiau faktas, jog be saiko plepančių vis tiek būtų, tik galbūt mažiau. Tad, kaip bebūtų, iš tiesų tai plepa kone visi, tačiau vieni jaučia kada reikia klabėti ir geba tai padaryti, kaip kad ir jaučia kada galima plepėti, kai kiti be jokio saiko suvokimo be perstojo tikrai ir plepa.

Taigi, kalba yra nepakeičiamas gyvenimo instrumentas, kuriuo kiekvienas turėtų mokėti deramai groti. Tačiau tai neturėtų užgožti kitų gyvenimo džiaugsmų. Mano manymu turėtų būti jaučiama harmonija – kuomet reikia kalbama, kuomet galima plepama, tačiau jokiu būtų neperžengiant tam tikros ribos ir nepasiduodant į kraštutiniškumus.

Prenumeruoti

Užsiprenumeruokite naujienlaikraštį ir būkite informuoti apie naujus įrašus pirmi.

Komentarų nėra.

Parašykite komentarą