Programų sistemos – 2 semestras

Pastebėjau, kad vasarą po antrojo semestro užmiršau padaryti semestro apžvalgą, tad nutariau, kad padarysiu tai dabar – geriau vėliau nei niekada. Tad pradėkim.

Algoritmai ir duomenų struktūros
Algoritmų ir duomenų struktūras, kurias Jūs visi vadinsite tiesiog ADS jums dėstys tas pats dėstytojas, kuris jums dėstė ir informatiką t.y. S. Ragaišis. Tai tarsi informatikos pratęsimas. Per pratybas rašysite programas ir toliau su pascal (teoriškai galėsite rašyti ir C ar C++, gal net ir su JAVA – čia kaip susitarsit su pratybų dėstytoju – bet per paskaitas viskas bus dėstoma pagal pascal), tik programos bus kiek kitokio tipo, atitinkančios dėstomą dalyką. Per paskaitas nagrinėsite visokiausius paieškos, rūšiavimo ir pan. algoritmus (programavimo klasiką), kad jūsų programos dirbtų efektyviai. Dalykas nėra pats lengviausias, bet neišlaikiusiųjų irgi būna ne labai daug, iš esmės, jeigu per pratybas dirbate, tai turite galimybę ateiti į egzaminą jau jį išlaikę. Patarčiau į šį dalyką žiūrėti kiek rimčiau, vis tik, naudinga medžiaga, kuri ateityje dirbant programuotojo darbą tikrai jums pravers.

Algoritmų teorija
Ech, algoritmų teorija. Šį dalyką dėsto Adomas Birštūnas – ganėtina linksmas ir įdomus dėstytojas. Norisi man sakyti, kad šitas dalykas yra savotiškas diskrečiosios matematikos pratęsimas, tačiau tai nėra visiškai tiesa, mat, diskrečioji matematika buvo lengva, o čia… daug žmonių krito. Iš tikrųjų, dalyką galima suskaidyti į dvi dalis: iki kolio ir po kolio. Pirmoji dalis daug daug lengvesnė (turbūt jis visus ir suklaidina). Nuoširdžiai patariu pirmąją dalį atvaryti maksimaliai gerai, kiek tik galite. Iš kolio galima susirinkti max 3 balus. Dar vieną dėstytojas duoda dovanų. Taigi jeigu viską padarėtė maksimaliai gerai, į egzaminą nešitės 4 balus ir jums tetrūks pusės balo iki išlaikymo, bet patikėkit manimi, būna ir taip, kad ir to pusės žmonės nesurenka, tad iškart nusiteikite, kad čia pasimokyti reiks.

Anglų kalba
Na, jeigu pirmąjį semestrą dar buvo galima įžiūrėti tam tikrų pliusų, antrąjį tai padaryti jau sunkiau. Aišku čia priklauso ir nuo jūsų dėstytojos kaip ji rimtai nori jus anglų apmokyti. Vienom grupėm lengviau, kitom sunkiau. Mūsų grupėje, mes turėjome daryti prezentacijas, kas mėnesį atsiskaitinėti „home reading“, daryti namų darbus. Come on, juk aš baigiau mokyklą… Netikit, gal jums diplomą parodyti?

Objektinis programavimas I
Mums OOP I dėstė Viktoras Golubevas, neblogas dėstytojas dėsto gan aiškiai ir suprantamai, kas yra turbūt ganėtinai svarbu, kai pradedi mokytis naują dalyką. Kaip bebūtų keista, lankomumas buvo ypatingai mažas. Niekada nemačiau, kad susirinktų daugiau negu 20 žmonių, čia iš ~110. Matyt visi mėgėjai mokytis savarankiškai. Pirmoji dalis atsiskaitoma įskaita t.y. jums reikia surinkti kažkiek tai taškų iš pratybų (sorry nepamenu kiek tiksliai). Jeigu taškų surinkti nepavyksta, sesijos metu rašote testą ir susirenkate trūkstamus taškus, negirdėjau, kad kas nors nebūtų gavęs įskaitos. Testą rašė mūsų grupė ir dar keli žmonės 😀 Turėjom nuostabų pratybų dėstytoją, pas kurį kažkaip visiem sunkiai ėjos atsiskaityti. Gal todėl, kad jis mus per daug gerai vertino. Užduotis pratyboms reikėjo susigalvoti patiems, jos tik turėjo tenkinti tam tikras sąlygas. Pratybų dėstytojas ragino visus susigalvoti įdomias užduotis. Įdomu tai įdomu, bet kai nėra OOP pagrindų, tas įdomias padaryti sunku… Gerai, per kažkurią paskaitą dėstytojas nuleido ant žemės ir pasakė, kad geriau pirmąsias programas daryti paprastas, kad perprasti patį OOP principą, tai aš dar sugebėjau parašyti ir atsiskaityti. O rašyti per OOP I reiks su C ir C++ kalbom, kurios nėra pačios mieliausios iš galimų. Šiaip tikriausiai nusivilsit, bent aš tai nusivyliau, kažkaip pirmąjį semestrą taip ir svajojau, kaip bus įdomu kitą semestrą per OOP, bet įdomu labai nebuvo.

Asmeninis programų kūrimo procesas
Asmeninis programų kūrimo procesas – personal software process, arba tiesiog PSP – taip jūs ir vadinsite šį dalyką. Dalykas pats kaip dalykas yra hmm.. mano subjektyvia nuomone labai šiaip sau. Tos praktinės užduotys buvo kaip rakštis … Tačiau čia reikalą gelbėjo dėstytojas – Andrius Adamonis. Tikrai įdomus žmogus, pastebėsit iš karto, kad jis atėjo į universitetą dėstyti ne tam, kad užsidirbti papildomai kelis šimtus prie algos, bet tam kad suteikti jums tam tikrų žinių, sudominti jus ir pan. Geriausiai būdavo per pratybas. Dėstytojas taip įsijausdavo mums pasakodamas apie tam tikrus dalykus, programas padedančias dirbant programuotojo darbą ir t.t., kad paskaita vykdavo vietoj 1h 30min kokias 2h ir 10 min, o linksmiausia dalis ta, kad mums po jo paskaitos būdavo anglų, tai dažniausiai ateidavom į anglų jau gerokai pavėlavę, o dėstytoja galvodavo, kad vėl pabėgom. Trumpai apie pratybas. Per pratybas gausit tokias excel formas, kurias turėsite pildyti atlikinėdami ADS arba OOP užduotis, matuosite laiką, kiek minučių darėte vieną ir kitą užduoti, fiksuosite trikdžius (tarkim žinutė skype, skambutis) darbo metu ir pan. Aš nesakau, gal čia ir netgi smagus dalykas, tiesiog man asmeniškai tokie dalykai trukdo programuoti/dirbti, kai šitas dalykas teoriškai turėtų padidinti jūsų produktyvumą, man jis jį tik mažina, todėl aš tuos excel failus sufake’inau. Egzaminas nebus sunkus, visi tikriausiai išlaikysit, na nebent jau visai nieko nedarysit, į paskaitas ir į pratybas nevaikščiosit, bet tada vėl gi klausimas, kam apskritai stojot?

Filosofijos įvadas
Šitas dalykas vieniem patiks, kitiems nepatiks. Ką aš žinau, paskaitos kaip paskaitos, galit nevaikščioti apalami, dėl to jum per egzaminą nebus nei sunkiau, nei lengviau. Visa esmė, tai koks jums pratybų dėstytojas klius. Mums kliuvo ne pats maloniausias. Esmė buvo tokia: pasiskirstom kažkokias kūriniais, tarkim po 3 ar 4, dabar jau nepamenu ir pasiskirstom datom. Kai ateina tavo data, visi miega, o tu su kitais 3 nelaimės draugais 1h 30min būni tardomas, kausinėjamas iš to teksto, turi interpretuoti, aiškinti kaip supranti, kas iš ko išplaukia ir t.t. už tai gauni balą – viskas, tai yra pusė balo į egzaminą. Kita pusė surenkama egzamino metu. Egzamino metu jokių atvirų klausimų, tik testas. Suspėlioji ir tiek. Neišlaikiusių man atrodo nebūna.

Matematinė analizė I
Na ką, drauguži, jeigu esi pirmakursis ir ką tik baigei pirmąjį semestrą, o skaitai šį postą norėdamas sužinoti, kas tavęs laukia ateinantį pusmetį, tai spėju dar neseniai trynei rankutes, kaip gerai, kad nebebus komparcho. Nieko tokio, MIF’as turi tau paruošęs šį tą dar baisesnio. 😀 Ooo taip, matanalas. Kiek kančių jis visiem atneša kiekvienais metais. Visada būna bent 30 neišlaikiusiųjų. Jeigu nenori būti tarp jų, tai geriau vaikščiok į paskaitas bei klausyk kas per jas dėstoma. Praėjus pusei semestro bus kolis. Sesijos metu egzaminas. Kadangi, šitas dalykas, bent jau programų sistemų studentams yra be galo sunkus šio dalyko dėstytojas – Almantas Juozulynas yra padaręs tokią sistemą. Pereinamasis balas yra 6. Jeigu jūs surenkate 6 taškus iš 20 (čia bendrai iš kolio ir egzo), jums jau garantuotas išlaikymas t.y. garantuotas 5. Visa esmė šitos sistemos, kad kurse negali būti neišlaikiusiųjų daugiau nei 30%, taigi, jeigu daugiau nei 30% studentų nesurenka tų 6 taškų, pereinamasis balas krenta – o jis krenta visada :). Iš esmės, ši sistema yra labai studento naudai ir išlaikyti čia nėra ką, tačiau faktas lieka faktu 30% neišlaiko – tad mokykis, vaike, o tai bus liūdna.

Prenumeruoti

Užsiprenumeruokite naujienlaikraštį ir būkite informuoti apie naujus įrašus pirmi.

, , , , , , ,

Komentarų nėra.

Parašykite komentarą