Kelionė į South Dakotą, Mount Rushmore

Senokai ką berašiau… Nors jau turiu internetą savo planšetėje, vis tiek niekaip neprisiruošiu parašyti, vis pavargęs, noriu miego, nėra laiko ar panašiai, tačiau šiandiena kiek kitaip, rytoj darbą pradedu tik 3 po pietų (tiksliau, tai jau šiandien), lauke smarkiai lyja – pats tas metas atnaujinti savo blogą, pabandysiu papasakoti apie savo kelionę į South Dakotą.
Taigi, prieš savaitę 15 žmonių, lietuviai ir ekvadoriečiai, trim mašinom keliavom į South Dakotą, Mount Rushmore. Visi turėjome pasiėmę 3 laisvadienius: sekmedienį, pirmadienį bei antradienį. Išvykome dar šeštadienį, vėlai vakare, po darbų, jei neklystu kažkur 11h. GPS rodė, kad nuo mūsų barako iki rushmore – apie 900 kilometrų. Turėjom 3 pagrindinius vairuotojus, kurie turėjo vairuoti daugiausiai, kadangi draudimas ir visa kita buvo jų vardu, tad atsitikus nelaimei, jei „už vairo“ sėdėtų kažkas kitas, būtų daug bėdų. Prieš kelionę nusipirkom 2 GPS’us, vieną aš turėjau savo iPhone. Po kelionės tie GPS’ai buvo grąžinti atgal į parduotuvę, visi pinigai atgauti, pirkinių grąžinimo politika Amerikoje yra vienas iš tų dalykų kurių pasiilgsiu grįžęs į Lietuvą. Važiuojant į priekį pirmas 4h važiavome 16 žmonių, vežėm Martin (ekvadorietį) pas jo merginą (amerikietę), kuri prieš 3 savaites buvo atleista iš darbo. Taigi, vienoje mašinoje važiavo 6 žmonės, mano laimei, aš sėdėjau ne toje mašinoje. Beje, už važiavimą šešiese gresia ir bauda. Po poros valandų kelio pamatėme policija, pirma mašina kažko supanikavo ir nusuko į degaline, niekas neišlipo iš mašinų ir visi vėl grįžom į kelią, savaime suprantama, tai sukėlė įtarimą policijai ir jie mus visus sustabdė, privažiavo gal dvi mašinos, labiausiai bijojom kas bus dėl to, kad mašinoje 6 žmonės, bet nieko nebuvo, policininkai tik paklausė kur važiuojam ir palinkėjo sėkmės kelyje, o sėkmės mums reikėjo.. Po truputi, po truputi, vairuotojai darėsi vis drąsesni, gavau vairuoti aš, mūsų mašinos vairuotojas nuėjo miegot, nu ir pradėjo tada jie spausti, varėm vidutiniškai 100 myliu per valandą greičiu, kas yra 160 km/h. Man toks važiavimas visai nepatiko, nes visų pirma labai nesaugu, visų antrą jei Amerikoje važiuoji 100+ myliu/h ir tave pagauna policija, keliauji į kalėjimą, todėl po pusantros valandos vairavimo pažadinau Edwin ir pasakiau, kad man gana vairuoti, aš nenoriu važiuoti 100 myliu/h greičiu, jis irgi išsižiojo pamatęs kaip mes važiuojam. Pasikeitėm vietom, jis nustojo minti iš paskos kitoms dviem mašinom, važiavom maksimaliu leistinu greičiu 75 mylios/h. Mūsų kolegos dingo mums iš akių… Dar po kokių dviejų valandų susisambinę, kad išsiaiškint kur kas randas, sužinom, kad mes esam prieky, o mūsų bičiuliai atsilieka 60km, kadangi jie buvo nusukę kažkur ne ten. Čia kaip toj pasakoj, kur zuikis su vėžliu lenktyniauja.
Galiausiai po 12h kelionės pasiekėme Mount rushmore. Įvažiavimas 11$ ir galioja visus metus. Apžiūrim, pasifotkinam, kai, tuo tarpu, mūsų kolegos, atvykę vėliau, ieško kur mums apsistoti. Sužinom, kad vakare čia vyks kažkoks šviesų šou. Apsistojom dviem dienom hotelyje, 5 žmonės į kambarį, yra baseinas, džiakuzi, tikrai neblogai. Už dvi naktis 44$ nuo žmogaus. Vakare, jau visi drauge, nuvykom pažiūrėti, taip vadinamo, šviesų šou. Juokas ten, apšvietė tas galvas ir apačioje ant scenos filmuką kokių 15os minučių parodė apie tuos keturis prezidentus (Vašingtonas, Jefersonas, Ruzveltas ir Linkolnas). Realiai, dieną ten daug įspūdingiau. Po to sekė labai linksma naktis ir labai sunkus rytas, tačiau vis tiek turėjom rasti jėgų, kadangi dalis mūsų nebuvo rushmore dienos metu, iš pradžių vykom ten, vėl prisifotkinom eilinį kartą, pavaikščiojom aplink. Vėliau važiavom į urvus, įėjimas 10$, nes mus kaip grupę užskaitė, kiekvienas sutaupėm po 5 baksus. Urvai gražūs, bet aš esu buvęs kur kas įspūdingesniuose (Slovėnijoj), tačiau vis tiek labai patiko. Vėlgi sekė kita naktis, tik aš šį kart su apelsinų sultim buvau, nes nebūčiau pakėlęs dar vieno tokio ryto. Atvyko pas mus pora ukrainiečių, kurie čia dirba subway (greito maisto restoranas, kaip koks magdas, tik maistas, bent jau atrodo, sveikesnis – sumuštiniai, pats pasirenki iš ko jie sudaryti) irgi atvykę pagal work and travel USA programą, tik jie čia planuoja likti, netraukia jų Ukraina atgal. Kitą rytą turėjom išsinešdinti iš hotelio iki 10 ryto, tad visi kėlėmės gan anksti. Viską susipakavę, tryse, aš Johan ir Edwin užsisakėm skrydį su sraigtasparniu, 50$ žmogui. Nors ir labai trumpas tas skrydis, tik 5 min, bet vis tiek labai patiko, gražūs vaizdai, o ir sraigtasparniu nebuvau skraidęs prieš tai. Po to, patraukėm link ežero, ten visur vovėrės laksto, kaip pas mus balandžiai. Ežeras labai gražus, vidury jo dvi uolos, vanduo šiltas, tad nutarėm visi išsimaudyti. Visi plaukėm link vienos iš uolų. Beplaukiant sužinojom, kad ne visi ekvadoriečiai moka plaukti, gal kokie 3 ten pradėjo skęsti, šiaip buvo gan baisu, kai aš priplaukiau gelbėti John’o, jo visa galva jau buvo po vandeniu, nutempėm juos iki uolos, du pailsėję sugebėjo nusigauti iki kranto, kitu, trumpesniu keliu. John’ą parplugdė valtis, gerai, kad ten irstėsi pora amerikonų. Aš dar dabar negaliu normaliai suprasti, kam tie ekvadoriečiai plaukė link tos uolos, jei žino, kad nemoka plaukti, na, bet viskas baigėsi gerai. Po šito nuotykio, patraukėm barako link, pakeliui užsukome į mini kanjoną, įvažiavimas 15$, tikrai labai įspūdingai ten, sunku net įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti Grand Kanjonas Arizonoje, kurį tikiuosi man pavyks aplankyti. Užgaišom ten gan ilgai, nes norėjosi pavaikščioti, pasifotkinti. Kai jau nutarėm, kad turim lėkti namo buvo 8h vakaro, o barakas už 800km, vienam lietuviui į darbą 6 ryto, man pačiam 10h. Atrodė, kad nespėsim, aš persėdau į mašiną, kur vairuotojas važiuoja greit. Važiavom tikrai greitai, kažkur 160-180km/h, į baraką parsiradom 5ą ryto, ačiū Dievui sveiki ir gyvi. Dar galėjau nusnausti kokias 3 valandas prieš pradedant ruoštis eiti į darbą. Kita mašina atvažiavo po valandos, nes jie tiesiog važiavo lėčiau, o dar kita parsirado dar už kelių valandu, nes nuvažiavo ne tuo keliu. Gerai nesuvokiu kaip, bet kažkaip žmonės sugeba pasiklysti ir su GPS’u. Smgai kelionė, bet daugiau taip greit važiuoti nebenoriu, tikrai rizikinga.

Šiek tiek foto, kaip ir žadėjau:
image
South Dakota.

image
Mūsų ekipažas pagaliau pasiekė Mount Rushmore!

image
5 Prezidentai.

image
Mūsų hotelis Keystone miestelyje.

image
Po skrydžio.

image
Į urvą.

image
Jau pakeliui namo.

image
Paskutinės akimirkos South Dakotoje, mini kanjonas.

Prenumeruoti

Užsiprenumeruokite naujienlaikraštį ir būkite informuoti apie naujus įrašus pirmi.

, , , , , ,

2 Responses to Kelionė į South Dakotą, Mount Rushmore

  1. Justinas liepos 25, 2012 at 6:00 am #

    Užskaitau šitą post’ą 🙂

  2. Evalda balandžio 15, 2013 at 12:07 pm #

    Tavo lockerz maikė tokią nostalgiją sukėlė 😀 Pavydžiu, kad turejai galimybę aplankyti USA 🙂

Parašykite komentarą